Kovo „Artuma“ kvieèia paþvelgti á treèiàjá Dekalogo punktà – sekmadiená ðvæsk ir klausia: kas realiai yra sekmadienis mums – poilsio ar/ir ðventës, Dievo ar/ir mûsø diena?

O kalbëti apie tai atrodo prasminga, nes mûsø laikmetis toks, kad net daþnas pakrikðtytasis sako: „að kitaip ðvenèiu: gamtoje, muzikoje ir pan.“; kai kurie ieðko greito atsipalaidavimo, o neretam to sekmadienio visai nereikia dirbant „be atvangos, be poilsio, jei tik reikia nukonkuruoti kitus“. Tai, þinoma, kraðtutinumai, taèiau visai nereiðkia, kad ir uoliems krikðèionims nebëra „didþiojo galvosûkio, kaip deramai vykdyti treèiàjá Dievo ásakymà“: juk, kaip raðo kovo Artuma“, „ðvæsti“ ir „nedirbti“ nebe tokie sinonimai, kaip mûsø tëvams“, o „gyvenimui kintant, neiðvengiamai kinta ir mûsø supratimas apie viskà, taigi ir apie ðventimà“.

Šiuo atþvilgiu paprasta/nepaprasta iðmintimi mûsø laikams suspindi ðiame numeryje primenami Benedikto XVI þodþiai ðeimoms: „Jei norime sukurti tikrai þmoniðkà visuomenæ, turime suderinti reiklø darbo ir ðeimos laikà, profesijà ir motinystæ/tëvystæ, darbà ir ðventæ.“ Kita vertus, ar tik ne ðvæsdami sekmadienio liturgijà geriausiai atgauname jëgas ir pailsime nuo ðiuolaikinio gyvenimo tempo?

Iðskirtinis kovo „Artumos“ tekstas – apie Vieðpaties dienos – Dies Domini – paðventinimà pagal Jonà Pauliø II, ðtai jo paraginimas: „ypaè sekmadiená <...> mokykitës dþiaugtis!“ Jam antrina ir dþiaugsmo „anatomijà“ aptarianti psichologë, kuri teigia, jog „niekaip nepateisinamas noras niurzgëti, jaustis nelaimingiems, nes dþiaugsmo ðaltiniai yra ðalia mûsø“.
Kas tie dþiaugsmo ðaltiniai penkis vaikus auginantiems jauniems tëvams, atskleidþia pokalbis su Jurgitos ir Vytauto Saliniø ðeima. Beveik kiekvienam prieinamà „laimës receptà“ pristato publikacija apie já atradusá þymøjá fizikà Levà Landau.
Klausimø ganytojams skiltyje skaitytojai ras atsakymus á juos dominanèius klausimus apie krikðèionio sekmadiená, o gal ir patys, besiþvalgydami po Dievo ásakymus, jø uþduos paraðydami redakcijai?

Ne tik ðv. Kazimiero 530-osios mirties/gimimo dangui metinës paskatino publikacijà „Kodël skaistumas?“ – jaunos autorës tekstas iðreiðkia vis gyvesná mûsø jaunimo uþsidegimà stoti ginti savo globëjo gyvenimo vertybiø.

Be kitø tæstiniø publikacijø bei aktualijø ir tëvams, ir vaikams, – karðti politologo komentarai apie padëtá Ukrainoje, kurià karðta malda lydëjo ir Lietuvos tikintieji.

Kovo numerá „reprezentuoja“ ástabusis këdainiðkio ðv. Juozapo atvaizdas virðelyje – jo, Šventosios Šeimos globëjo, ðventovëje Këdainiuose kiekvienà mënesá, o ypaè kovà, meldþiamasi uþ Lietuvos ðeimas. Skaitytojai, be to, atras ir tekstà apie ðá „teisøjá vyrà“, ir... naujà „Artumos“ siûlomà maldos akcijà – ðásyk devyndiená su ðv. Juozapu nuo Kovo 11-osios iki juozapiniø 19-osios, uþ laisvës trokðtanèius, uþ Tëvynæ mylinèius, uþ ðeimas branginanèius!

Á kità kovo „aktualijà“ – prasidedanèià gavënià skaitytojus palydi popieþiaus laiðkas, kuriuo Pranciðkus siunèia pasauliui gavëninæ Jëzaus iðgydymo þinià – per Jo paties neturtà áveikiamas tikrasis mûsø skurdas. 40 dienø kelionæ á Velykas „Artumos“ kapelionas ásidëmëtinai vadina ne mûsø, o Dievo veikimo laiku ir ragina: „tik netrukdykime Jam!“ Leiskimës á ðá ypatingà laikà ðvæsdami ypatingus gavënios sekmadienius, atmindami kainà, kuria mums pelnytas Sekmadienio dþiaugsmas!

Dalë GUDÞINSKIENË